Daugelis vadovų, tėvų, mokytojų ar konsultantų užduoda sau ir kitiems klausimą – kokios žmogaus savybės sąlygoja tai, kad vieni pasiekia neeilinių rezultatų, tuo tarpu kiti ir lieka pilkomis vidutinybėmis. Knygos "Grit: The Power of Passion and Perseverance" autorės psichologės Angela Duckworth atlikti tyrimai rodo, kad puikius pasiekimus lemia ne talentas, bet specialus mišinys aistros ir užsispyrimo, ką ji pavadino „grit“ (aš lietuviškai tą pavadinčiau nuoseklumu). Angela gavo užduotį iš elitinės West Point karininkų akademijos vadovybės sukurti metodiką (sistemą), kuri padėtų įvertinti atrankos metu ir pačioje studijų pradžioje tuos kandidatus ir kadetus, kurie nepalūš sudėtingo mokymų kurso metu. Knygoje nagrinėjamos ir kitokios aplinkos – mokytojai, dirbantys pačios problematiškiausiose JAV mokyklose, sudėtingų žodžių rašymo konkursantai (National Spelling Bee) ir pan.

Man labai įsiminė knygoje...

Šį kartą dalinuosi labai įdomiu archyviniu įrašu. Tai "Gentle Day" prekinio ženklo kūrėjos Vilmantės Markevičienės pranešimas "Verslo mitų" konferencijoje 2016 metais. Įdomu tai, kad nepaisant prabėgusių penkerių metų, kai kurie dalykai aktualūs ir dabar. Tikiuosi ir Jūs atrasite sau naudingų įžvalgų. 

Keisti moterų įpročius higieninių produktų rinkoje yra gan sudėtinga. Tačiau įmonė su prekiniu ženklu "Gentle Day" sugebėjo tai padaryti ir įrodė, kad šalia Gigantų gali įsitvirtinti ir naujas, nišinis prekės ženklas, jei tik jis pasiūlo inovatyvią, aukštos kokybės alternatyvą. "Gentle day" komandai netgi pavyko įrodyti, kad mokėti daugiau už prekę, kuri yra vienkartinė - verta. Jie sako, kad pakeisti vartotojų įpročius įmanoma. Tam reikia pasiūlyti sprendimą, kaip išspręsti jas kamuojančią problemą, o jei klientės mano, kad problemos nėra - reikia parodyti, kad ji egzistuoja.

Jeigu ir jūs norite pradėti...

Kažkada seniai, kai dar buvau jaunas, tai naiviai tikėjau, kad valstybinio valdymo aparato efektyvumo didinimas yra svarbus politikams bei visuomenei. To naivumo ir optimizmo vedini kartu su kolegomis organizavome Viešojo Sektoriaus Efektyvumo konferenciją (be jokių Europinių ar valdiškų pinigų). Toje konferencijoje pranešimą skaitė neeilinė pranešėja - Kristen Cox, Jutos valstijos gubernatoriaus ofiso valdymo ir biudžeto vykdančioji direktorė (sako, kad tai kaip valstijos finansų ministrė). Jos pranešimo įrašą galite peržiūrėti čia:

Nuo tos konferencijos praėjo daug laiko, mano ir kolegų naivumas išsisklaidė, mes supratome kad viešajame sektoriuje ne tiek svarbu rezultatas ir efektyvumas, kiek „kokios tavo politinės pažiūros“ ir „kas tavo stogas“. Todėl mes nebedirbame su viešuoju sektoriumi (su labai retomis išimtimis). Tačiau Kristen Cox su komanda ir toliau tobulino...

Puikūs lyderiai – tie, kurie pasiekia rezultatų sukūrę sistemą ir įkvėpdami komandą. Tačiau dažniau sutinkami tokie vadovai, kurie vadovaudami sugeba pasiekti puikių rezultatų, bet jiems pasitraukus organizacijų rezultatai suprastėja. Neretai toks rezultatų suprastėjimas netgi pateikiamas kaip vadovo gerumo įrodymas – va, kai vadovavo Vardenis Pavardenis, įmonė augo ir klestėjo, o jam išėjus padėtis ėmė blogėti. Tačiau toks vertinimas neretai tampa elgsenos „not on my shift“ (angl. ne per mano budėjimą) priežastimi, kai organizacijos ilgalaikiai tikslai aukojami siekiant nesugadinti vadovo reputacijos ir nepakenkti jo asmeniniams karjeros tikslams.

Prieš keletą mėnesių dalinausi savo įspūdžiais apie JAV specialiųjų operacijų pajėgų („Navy SEAL“) būrio vado („platoon commander“) Jocko Willinko ir jo tarnybos kolegos Leifo Babino bestselerį „Extreme Ownership: How U.S. Navy SEALs Lead and Win“. Šį kartą...

Tikriausiai esate girdėję apie "vieno skrydžio" knygas. Tokiomis knygomis dažnai prekiaujama oro uostų spaudos / knygų parduotuvėse. Tai tokios knygos, kurias galima perskaityti per vieną (ir ne trans-atlantinį) skrydį, jose dažniausiai trumpai pristatomos kokios nors vadybinės įdėjos. Vieno skrydžio knyga, kurią noriu pristatytį šį kartą - tai vieno iš TOC praktikuotojų Clark Ching kūrinys „The Bottleneck Rules: How to Get More Done (When Working Harder isn't Working)“. Tai linksma ir labai informatyvi vieno skrydžio (galima perskaityti per vieną skrydį) knyga. Man ją perskaityti užtruko nepilnas dvi valandas.

Clark’as daugelį metų dirbo IT Projektų aplinkoje, turi didelę Agile patirtį bei yra parašęs porą knygų apie Agile (kuriose Agile neminimas) taikymą:

Rocks Into Gold: The Agile Parable

Rolling Rocks Downhill: The Agile Business Novel that NEVER mentions Agile

Naujausia jo knyga gali būti puiki priemonė tiems, kurie nemėgsta...

Kadangi atsirado šiek tiek laisvo laiko, tai tęsiu pradėtą knygų apžvalgų rašymą. Juk artėja vasara, atostogos. Pasistengsiu apžvelgti kuo daugiau knygų, kad lengviau išsirinktumėte kokią knygą (ar knygas) paskaityti atostogų metu.

Bet prieš pristatydamas kitą knygą, noriu sureaguoti į vieną komentarą po mano įrašu LinkedIn tinkle:

Aš nesutinku, dėl medijų vienodumo. Nors šis ginčas panašus į ginčą apie tai, kad labiau storina - alus ar apelsinų sultys. Juk 100 g. alaus yra labai panašus kiekis kalorijų kiek...

Prieš porą savaičių dalinausi savo įspūdžiais apie Grantt'o Cordone knygą  “Sell or Be Sold” , kurioje sudėta daug pardavimų energetikos. Toje apžvalgoje žadėjau parašyti apie šio autoriaus kitą knygą „Be Obsessed or Be Average“. Tai šiandien (kaip esu žadėjęs) pristatau šios knygos apžvalgą.

Trumpai - tai knyga apie aistrą tam, ką darai. Ir tokią stiprią aistrą, kad ją galima būtų pavadinti apsėdimu, o žmones, kurie apimti aistros savo užsiėmimui, galima pavadinti apsėstais (obsessed).

Tai tikrai įdomi knyga. Šioje knygoje Grantt‘as pasakoja apie savo vaikystę ir jaunystę. Apie šeimos finansinės situacijos pokytį staiga mirus tėvui, apie jo jaunystės paklydimus ir priklausomybę nuo narkotikų. Taip pat jis pasakoja apie tai, kaip savo priklausomybę nuo narkotikų pakeitė priklausomybę nuo sėkmės siekimo. Taip pat dalinasi savo patirtimi, kaip toks...

Kiekvieną kartą, kai mes imamės veiksmų paveikti kitą žmogų (kitus žmones), kad jie padarytų kažką, ko mums reikia, mes parduodame. Parduodame save, idėją, paslaugą, produktą ir t.t. Juk ne veltui kalbant apie pokyčius, kalbama apie „buy-in“ gavimą (nupirkimą) iš būsimų pokyčio dalyvių. Todėl „pardavimo kompetencija“ yra svarbi kiekvienam žmogui. Apie tai savo knygoje „Sell or Be Sold“ rašo New York Times bestselerių autorius Grantt Cordone. Šis veikėjas – tikrai neeilinė asmenybė. Kaip jis pats pasakoja knygoje „Be Obsessed Or Be Average“ (apie ją parašysiu atskirai), jaunystėje buvo narkomanu ir turėjo daug su tuo susijusių problemų. Tačiau kažkuriuo metu atrado kitą priklausomybę – norą tapti pačiu žinomiausiu pardavimo ekspertu pasaulyje. Tas jo apsėdimas jaučiasi ir jo knygose. Todėl man labiau patinka klausytis jo knygų, nei skaityti.

Knyga „Sell or Be Sold“ gali būti pavadinta...

Žmonės dažniausiai skundžiasi, kad jiems trūksta laiko ir/ar pinigų (ir nieks nesiskundžia proto trūkumu). Apie pinigų trūkumą ir ką su tuo daryti kalba daugelis – nuo politikų ar ekonomistų iki mokytojų ar užstalės išminčių. Su pinigine nelygybe kovojama net valstybiniu mastu. Bet apie laiko trūkumą kalbama mažai. O juk laiko trūkumas neretai yra pinigų trūkumo ir bendro nepasitenkinimo gyvenimu priežastis. 

O juk keturi iš penkių suaugusių žmonių prisipažįsta, kad jiems trūksta laiko padaryti tai, ką jie privalo padaryti. Žmones, kuriems pastoviai trūksta pinigų būtiniems dalykams, vadiname neturtingais (poor). Tai žmones, kuriems trūksta laiko reiktų vadinti time-poor. Ir tie žmonės ne tik mažiau džiaugiasi gyvenimu, jų sveikata prastesnė, jie pasiekia mažiau, jiems daug didesnė skyrybų tikimybė. Apie tai, kaip išsiveržti iš laiko skurdo ir atgauti savo laiko kontrolę, ir rašo savo knygoje Harvardo Verslo Mokyklos profesorė Ashley...

Daugelis vyresnės kartos žmonių pamena anekdotą apie čiukčį, kuris buvo rašytojas, o ne skaitytojas. Tačiau aš ne čiukčius, todėl ne tik rašau knygas (ir audio, ir spausdintines), bet ir skaitau. Įvairios miesto legendos (urban myths) byloja, kad sėkmingi įmonių vadovai, verslininkai per metus perskaito tarp 30 ir 50 knygų. Tačiau tokios legendos atrodo įtartinai, nes pažįstu nemažai sėkmingų vadovų, ir tikrai jie ne iš tų, kurie „viską žino“, tačiau tikrai nekramto po knygą per savaitę. Man pavyksta įveikti po dvi knygas per mėnesį, bet ir tai tik todėl, kad bent vieną per mėnesį suklausau (o ne skaitau) kelionių pas klientus metu. Neseniai pasižiūrėjau, kad susidarė tikrai nemažas sąrašas. Todėl dalinuosi savo įspūdžiais apie perskaitytas knygas.

Pradėsiu knygų apžvalgas nuo knygos, kurią galėčiau pavadinti 2017 metų atradimu (man). Nors knyga parašyta 2012 metais, bet į rankas ji man pakliuvo...