„Ateities neapibrėžtumas nėra laikinas informacijos trūkumas, kurį anksčiau ar vėliau pavyks pašalinti. Tai nuolatinė realybė.“

Gyvename keistame paradokse. Niekada anksčiau nesame turėję tiek daug duomenų, tiek analitinių įrankių, tiek dirbtinio intelekto ir prognozavimo modelių. O ateitis vis tiek lieka tokia pati sunkiai nuspėjama, kokia buvo visada.

Būtent nuo šio nepatogaus pastebėjimo prasideda Simone Stolzoff knyga "How to Not Know: The Value of Uncertainty in a World that Demands Answers" (Kaip nežinoti: neapibrėžtumo vertė pasaulyje, reikalaujančiame atsakymų). Simone teigia, kad mūsų gebėjimas toleruoti neapibrėžtumą mažėja lygiai tuo pačiu metu, kai nežinomybė tampa vis svarbesnis. Ir kad noras turėti aiškų atsakymą gali tapti rimta kliūtimi – jis skatina mus ieškoti „pusiau iškeptų“ atsakymų, sureikšminti tai, ką iš tikrųjų žinome, ir supainioti pasitikėjimą savimi su kompetencija.

Žmogaus smegenys evoliuciškai suprogramuotos elgtis su neapibrėžtumu kaip su fiziniu plėšr...

Straipsnis buvo publikuotas žurnale "Verslo Klasė" 2016 metų gruodį 

------------------------------------------------------------------

Metams baigiantis tvirtinami ambicingi ateinančių metų pardavimo ir pelningumo planai, plėtros strategijos ir taupymo programos. Aš irgi pamėginsiu apibendrinti, ką rašiau pernai metais „Verslo klasėje“, ir rekomenduoti, ką įmonėms reikia nuveikti šiais metais.

Gruodį savo ateities būrimus pristatė ne tik astrologai, bet ir bankininkai, analitikai, ekonomistai, pasisakantys per įvairiausias konferencijas, televizijos laidas, popierinę ir elektroninę spaudą. Bendrovių vadovai įdėmiai klausėsi ir stengėsi atsižvelgti rengdami savo įmonių strategijas ir veiksmų planus. Nors neteko matyti tokių tyrimų, galėčiau lažintis iš nemažos sumos, kad astrologų prognozės išsipildo dažniau nei kokio banko vyriausiojo ekonomisto (net ir labai dažnai cituojamo). Juk ne veltui sakoma, kad ekonomistai – tai žmonės, kurie rytoj galės paaiškinti, kodėl šiandien nenutiko...