Dirbdamas su įvairaus dydžio įmonių vadovais, dažnai girdžiu tokį patį nusiskundimą – trūksta laiko padaryti visiems darbams. Tiesą pasakius, mano subjektyviu pastebėjimų, skundai dėl laiko trūkumo yra dažnesni, nei dėl pinigų. Ir tai aktualu, ne tik vadovams. Jau kažkada publikuotoje profesorės Ashley Whillans knygos “Time Smart: How to Reclaim Your Time and Live a Happier Life” apžvalgoje minėjau, kad pasaulyje keturi iš penkių suaugusių žmonių prisipažįsta, kad jiems trūksta laiko padaryti tai, ką jie privalo padaryti. Todėl vadovai tikrai ne išimtis. Todėl nieko keisto, kad apie tai yra parašyta daug knygų. Keletą esu net ir čia apžvelgęs (tokių knygų apžvalgas rasite čia>>).

Labai dažna vadovų „užsivertimo“ darbais priežasčių – labai populiari frazė (ir požiūris), kurią daugelis mėgstame kartoti, net nesusimastydami, kokią žalą ta frazė daro mums. Ir ta frazė skamba „Aš pats pasidarysiu...

Efektyvumo tema man visuomet yra labai įdomi, ir ne tik organizacijų efektyvumo, bet ir atskiro žmogaus efektyvumo. Todėl LinkedIn‘e pamatęs Mindaugo įrašą, kuriame jis reklamavo savo greit pasirodysiančią knygą „Asmeninio produktyvumo istorijos“, neabejodamas iškart užsisakiau. Prabėgus keletui savaičių sulaukiau SMSo su pranešimu apie paštomate mano vardu gautą siuntą. Siuntoje buvo knyga su asmeniniais Mindaugo palinkėjimais (žiūr iliustraciją). Knyga pragulėjo keletą savaičių, kol ėmiausi jos skaitymo. Kaip daugelis mano skaitytojų žino, esu didelis blaškos (a.k.a multitaskingo nekentėjas), todėl norėjau užbaigti skaityti (o tiksliau – klausyti) kitą knygą.

Pradėjęs skaityti knygą, nusprendžiau stebėti savo reakciją į tai, ką Mindaugas užakcentuoja, kaip pateikia pavyzdžius, kokius eksperimentus atlieka. Gal nuskambės kiek pagyrūniškai, bet kažkokios reikšmingos naujos informacijos apie asmeninio efektyvumo...

Per savo virš dvidešimties metų Apribojimų Teorijos propagavimo bei šios metodikos taikymo organizacijose karjerą, visuomet mano veiklos objektu buvo (ir tebėra) organizacijos procesinė pusė, dar vadinama kietaisiais dalykais. Aš ir mano kolegos visuomet rėmėmės prielaida, kad pakeitus organizacijos taisykles bei rodiklius, suteikus darbuotojams reikiamas žinias, jų elgsena pasikeis. Ši prielaida nėra neteisinga – labai dažnai patobulinus organizacijos procesus, pakeitus kai kurias taisykles bei rodiklius, organizacijos efektyvumas reikšmingai padidėdavo, ir organizacijos pasiekdavo įspūdingų rezultatų. Visgi, tenka pripažinti, kad ne visose organizacijos pavyko įgyvendinti pokyčius. Vertinant tuos projektus ryškėja vienas bendras bruožas – nors organizacijos vadovai ir darbuotojai pritarė siūlomiems pokyčiams, tačiau jų neįgyvendino.

Prieš keturioliką metų aš sau išsikėliau tikslą –...

Straipsnis buvo publikuotas žurnale "Verslo Klasė" 2017 metų gruodį 

-----------------------------------------------

Net jei visi keliai vestų į Romą, kuomet mūsų protas neapsisprendęs, pastoviai besiblaškantis ir nesusikaupęs, niekuomet nepasieksite savo tikslo. Tokį aforizmą perskaičiau viešbučio kambaryje padėtoje aforizmų knygelėje, kuomet kolegų efektyvumo konsultantų kvietimu skaityti pranešimą Apribojimų Teorijos konferencijoje Kinijoje. Štai pernai gruodžio mėnesio straipsnyje linkėjau 2017 metais verslininkams mažiau pasitikėti įvairiais ekonomistais-astrologais, o labiau pasitikėti savimi. Šį kartą noriu palinkėti verslininkams nesiblaškyti 2018 metais.

Fokusavimosi tema tikrai nėra nauja. Štai Brian Tracy yra sakęs kad „Vidutinio intelekto žmogus, turintis aiškų tikslą ir konkrečią jo viziją bei tinkamą planą jiems pasiekti, visada aplenks genijų jų (tikslo ir plano) neturintį“. Šis Verslo...

Žmonės dažniausiai skundžiasi, kad jiems trūksta laiko ir/ar pinigų (ir nieks nesiskundžia proto trūkumu). Apie pinigų trūkumą ir ką su tuo daryti kalba daugelis – nuo politikų ar ekonomistų iki mokytojų ar užstalės išminčių. Su pinigine nelygybe kovojama net valstybiniu mastu. Bet apie laiko trūkumą kalbama mažai. O juk laiko trūkumas neretai yra pinigų trūkumo ir bendro nepasitenkinimo gyvenimu priežastis. 

O juk keturi iš penkių suaugusių žmonių prisipažįsta, kad jiems trūksta laiko padaryti tai, ką jie privalo padaryti. Žmones, kuriems pastoviai trūksta pinigų būtiniems dalykams, vadiname neturtingais (poor). Tai žmones, kuriems trūksta laiko reiktų vadinti time-poor. Ir tie žmonės ne tik mažiau džiaugiasi gyvenimu, jų sveikata prastesnė, jie pasiekia mažiau, jiems daug didesnė skyrybų tikimybė. Apie tai, kaip išsiveržti iš laiko skurdo ir atgauti savo laiko kontrolę, ir rašo savo knygoje Harvardo Verslo Mokyklos profesorė Ashley...

Daugelis vyresnės kartos žmonių pamena anekdotą apie čiukčį, kuris buvo rašytojas, o ne skaitytojas. Tačiau aš ne čiukčius, todėl ne tik rašau knygas (ir audio, ir spausdintines), bet ir skaitau. Įvairios miesto legendos (urban myths) byloja, kad sėkmingi įmonių vadovai, verslininkai per metus perskaito tarp 30 ir 50 knygų. Tačiau tokios legendos atrodo įtartinai, nes pažįstu nemažai sėkmingų vadovų, ir tikrai jie ne iš tų, kurie „viską žino“, tačiau tikrai nekramto po knygą per savaitę. Man pavyksta įveikti po dvi knygas per mėnesį, bet ir tai tik todėl, kad bent vieną per mėnesį suklausau (o ne skaitau) kelionių pas klientus metu. Neseniai pasižiūrėjau, kad susidarė tikrai nemažas sąrašas. Todėl dalinuosi savo įspūdžiais apie perskaitytas knygas.

Pradėsiu knygų apžvalgas nuo knygos, kurią galėčiau pavadinti 2017 metų atradimu (man). Nors knyga parašyta 2012 metais, bet į rankas ji man pakliuvo...