Noriu apžvelgti dar vieną puikaus autorių dueto Dan Sullivan ir Dr. Benjamin Hardy knygą "The Gap and The Gain: The High Achievementrs' Guide to Happiness, Confidence, and Success". Vieną šių autorių knygą „Who Not How“ jau esu apžvelgęs (apžvalga čia>>).

Knyga "The Gap and The Gain“ yra iš tų nedaugelio knygų, kurias ne tik keletą kartų perklausiau, bet ir nusipirkau jos popierinę versiją. Nes joje yra labai daug vertingų įžvalgų tiems, kurie yra „apsėsti“ siekio tobulėti ir sunkiai pasitenkina bet kokiais rezultatais. Nes juk visuomet „gali būti geriau“ ir „net dangus nėra riba“ bei „kitų rezultatai dar didesni“. Ir toks nuolatinis nepasitenkinimas rezultatais gali tapti rimto perdegimo priežastimi.

Knyga "The Gap and The Gain“ pristato labai kitokį (bet labai gerą) požiūrį į tobulėjimo ir pažangos vertinimą bei asmeninio pasitenkinimo pasiekimą. Autoriai pristato "The Gap" (praraja) ir "The Gain" (sėkmė) sąvokas. Per tas sąvokas ir parodoma, kaip ambicingi žmonės gali pakeisti sav...

Dirbdamas su įvairaus dydžio įmonių vadovais, dažnai girdžiu tokį patį nusiskundimą – trūksta laiko padaryti visiems darbams. Tiesą pasakius, mano subjektyviu pastebėjimų, skundai dėl laiko trūkumo yra dažnesni, nei dėl pinigų. Ir tai aktualu, ne tik vadovams. Jau kažkada publikuotoje profesorės Ashley Whillans knygos “Time Smart: How to Reclaim Your Time and Live a Happier Life” apžvalgoje minėjau, kad pasaulyje keturi iš penkių suaugusių žmonių prisipažįsta, kad jiems trūksta laiko padaryti tai, ką jie privalo padaryti. Todėl vadovai tikrai ne išimtis. Todėl nieko keisto, kad apie tai yra parašyta daug knygų. Keletą esu net ir čia apžvelgęs (tokių knygų apžvalgas rasite čia>>).

Labai dažna vadovų „užsivertimo“ darbais priežasčių – labai populiari frazė (ir požiūris), kurią daugelis mėgstame kartoti, net nesusimastydami, kokią žalą ta frazė daro mums. Ir ta frazė skamba „Aš pats pasidarysiu greičiau/geriau/pigiau“. Pagrindinė didelė bėda su šia fraze ir tame, kad ji neatrodo bloga. J...

Efektyvumo tema man visuomet yra labai įdomi, ir ne tik organizacijų efektyvumo, bet ir atskiro žmogaus efektyvumo. Todėl LinkedIn‘e pamatęs Mindaugo įrašą, kuriame jis reklamavo savo greit pasirodysiančią knygą „Asmeninio produktyvumo istorijos“, neabejodamas iškart užsisakiau. Prabėgus keletui savaičių sulaukiau SMSo su pranešimu apie paštomate mano vardu gautą siuntą. Siuntoje buvo knyga su asmeniniais Mindaugo palinkėjimais (žiūr iliustraciją). Knyga pragulėjo keletą savaičių, kol ėmiausi jos skaitymo. Kaip daugelis mano skaitytojų žino, esu didelis blaškos (a.k.a multitaskingo nekentėjas), todėl norėjau užbaigti skaityti (o tiksliau – klausyti) kitą knygą.

Pradėjęs skaityti knygą, nusprendžiau stebėti savo reakciją į tai, ką Mindaugas užakcentuoja, kaip pateikia pavyzdžius, kokius eksperimentus atlieka. Gal nuskambės kiek pagyrūniškai, bet kažkokios reikšmingos naujos informacijos apie asmeninio efektyvumo įrankius ar metodus aš nesitikėjau. Juk pats šia tema domiuosi virš 20 met...

Per savo virš dvidešimties metų Apribojimų Teorijos propagavimo bei šios metodikos taikymo organizacijose karjerą, visuomet mano veiklos objektu buvo (ir tebėra) organizacijos procesinė pusė, dar vadinama kietaisiais dalykais. Aš ir mano kolegos visuomet rėmėmės prielaida, kad pakeitus organizacijos taisykles bei rodiklius, suteikus darbuotojams reikiamas žinias, jų elgsena pasikeis. Ši prielaida nėra neteisinga – labai dažnai patobulinus organizacijos procesus, pakeitus kai kurias taisykles bei rodiklius, organizacijos efektyvumas reikšmingai padidėdavo, ir organizacijos pasiekdavo įspūdingų rezultatų. Visgi, tenka pripažinti, kad ne visose organizacijos pavyko įgyvendinti pokyčius. Vertinant tuos projektus ryškėja vienas bendras bruožas – nors organizacijos vadovai ir darbuotojai pritarė siūlomiems pokyčiams, tačiau jų neįgyvendino.

Prieš keturioliką metų aš sau išsikėliau tikslą – sugalvoti, kaip pritaikyti didžiųjų kompanijų efektyvumo metodikas (LEAN, Apribojimų Teoriją ir pan.) ...

Straipsnis buvo publikuotas žurnale "Verslo Klasė" 2017 metų gruodį 

-----------------------------------------------

Net jei visi keliai vestų į Romą, kuomet mūsų protas neapsisprendęs, pastoviai besiblaškantis ir nesusikaupęs, niekuomet nepasieksite savo tikslo. Tokį aforizmą perskaičiau viešbučio kambaryje padėtoje aforizmų knygelėje, kuomet kolegų efektyvumo konsultantų kvietimu skaityti pranešimą Apribojimų Teorijos konferencijoje Kinijoje. Štai pernai gruodžio mėnesio straipsnyje linkėjau 2017 metais verslininkams mažiau pasitikėti įvairiais ekonomistais-astrologais, o labiau pasitikėti savimi. Šį kartą noriu palinkėti verslininkams nesiblaškyti 2018 metais.

Fokusavimosi tema tikrai nėra nauja. Štai Brian Tracy yra sakęs kad „Vidutinio intelekto žmogus, turintis aiškų tikslą ir konkrečią jo viziją bei tinkamą planą jiems pasiekti, visada aplenks genijų jų (tikslo ir plano) neturintį“. Šis Verslo Klasės numeris irgi gali būti tokio fokusuotų pastangų pavyzdys – tai paskutinis Ve...

Tikriausiai esate girdėję posakį, kad „ten (korporatyvinėje) viršūnėje“ yra labai vieniša. Žinau, kad neretam tuo sunku patikėti. Juk turint „įtakos“ ir pinigų neturėtų trūkti draugų. Bet tik pakliuvus ten supranti, kad posakis tikrai turi nemažai tiesos.  Ieškodamas atsakymų, kaip sumažinti tą vienišumą, atradau labai įdomią knygą, kurią šį kartą pristatau - tai Dr. Henry Cloud „The Power of the Other“.

Amerikiečių autorius, Dr. Henry Cloud, yra nusipelnęs lyderystės ekspertas ir psichologas. 2014-aisiais, Success Magazine išskyrė Dr. Cloud’ą kaip vieną iš top 25-ių įtakingiausių asmeninio ugdymo lyderių. Jis patenka į New York Times geriausiai parduodamų autorių sąrašą, kurio knygų pardavimai (įskaitant ir kitas jo knygas Boundaries ir Changes That Heal) kartu sudėjus viršija 10 milijonų egzempliorių pasaulyje.

„Nepaneigiama realybė yra tokia, jog tavo sėkmė gyvenime ar versle priklauso ne tik nuo to, ką darai ir kaip tas užduotis atlieki, bet taip pat ir nuo to, su kuo ar kam tu t...

Noriu pasidžiaugti, kad mano publikuojamos knygų apžvalgos sulaukia skaitytojų. Tikiuosi, kad kažkam tos apžvalgos padėjo atrasti kokią įdomią knygą asmeniniam tobulėjimui. Kažkada vieno seminaro metu vienas klausytojas klausė manęs, kaip aš spėju perskaityti tiek knygų. Tai visai nedidelė paslaptis – daugumą knygų aš ne skaitau, o klausau. Ne, ne iš torentų parsisiunčiu, o turiu Audible prenumeratą (kurią rekomeduoju ir jums). Labiausiai patikusias knygas nusiperku ir e-book‘ą. Išimtinais atvejais (pvz The One Thing) nusipirkau ir popierinę. Klausausi šiek tiek greičiau nei standartinis tempas, todėl per kokią kelionę iki Klaipėdos ir atgal knygą „perskaitau“. Tačiau neretai tenka išgirsti iš lietuvaičių, kaip „legalios knygos“ – per brangu. Bet gi geras daiktas negali būti „pigus“ ar nemokamas.

Šiandien iš archyvo ištraukiau savo apžvalgą Charles Duhigg knygai „Power of Habit“.  Šią knygą pirmą kartą perskaičiau prieš ketvertą metų. Ji paskatino mane labiau domėtis „įpočių“ tema. Kn...

Daugelis vadovų, tėvų, mokytojų ar konsultantų užduoda sau ir kitiems klausimą – kokios žmogaus savybės sąlygoja tai, kad vieni pasiekia neeilinių rezultatų, tuo tarpu kiti ir lieka pilkomis vidutinybėmis. Knygos "Grit: The Power of Passion and Perseverance" autorės psichologės Angela Duckworth atlikti tyrimai rodo, kad puikius pasiekimus lemia ne talentas, bet specialus mišinys aistros ir užsispyrimo, ką ji pavadino „grit“ (aš lietuviškai tą pavadinčiau nuoseklumu). Angela gavo užduotį iš elitinės West Point karininkų akademijos vadovybės sukurti metodiką (sistemą), kuri padėtų įvertinti atrankos metu ir pačioje studijų pradžioje tuos kandidatus ir kadetus, kurie nepalūš sudėtingo mokymų kurso metu. Knygoje nagrinėjamos ir kitokios aplinkos – mokytojai, dirbantys pačios problematiškiausiose JAV mokyklose, sudėtingų žodžių rašymo konkursantai (National Spelling Bee) ir pan.

Man labai įsiminė knygoje aprašytas eksperimentas su vaikų grupėmis, kurios sprendė matematikos uždavinius. Vi...

Kadangi atsirado šiek tiek laisvo laiko, tai tęsiu pradėtą knygų apžvalgų rašymą. Juk artėja vasara, atostogos. Pasistengsiu apžvelgti kuo daugiau knygų, kad lengviau išsirinktumėte kokią knygą (ar knygas) paskaityti atostogų metu.

Bet prieš pristatydamas kitą knygą, noriu sureaguoti į vieną komentarą po mano įrašu LinkedIn tinkle:

Aš nesutinku, dėl medijų vienodumo. Nors šis ginčas panašus į ginčą apie tai, kad labiau storina - alus ar apelsinų sultys. Juk 100 g. alaus yra labai panašus kiekis kalorijų kiek ir 100 g. apelsinų sulčių. Tačiau retas kuris per vakarą gali išgerti ...

Daugelis vyresnės kartos žmonių pamena anekdotą apie čiukčį, kuris buvo rašytojas, o ne skaitytojas. Tačiau aš ne čiukčius, todėl ne tik rašau knygas (ir audio, ir spausdintines), bet ir skaitau. Įvairios miesto legendos (urban myths) byloja, kad sėkmingi įmonių vadovai, verslininkai per metus perskaito tarp 30 ir 50 knygų. Tačiau tokios legendos atrodo įtartinai, nes pažįstu nemažai sėkmingų vadovų, ir tikrai jie ne iš tų, kurie „viską žino“, tačiau tikrai nekramto po knygą per savaitę. Man pavyksta įveikti po dvi knygas per mėnesį, bet ir tai tik todėl, kad bent vieną per mėnesį suklausau (o ne skaitau) kelionių pas klientus metu. Neseniai pasižiūrėjau, kad susidarė tikrai nemažas sąrašas. Todėl dalinuosi savo įspūdžiais apie perskaitytas knygas.

Pradėsiu knygų apžvalgas nuo knygos, kurią galėčiau pavadinti 2017 metų atradimu (man). Nors knyga parašyta 2012 metais, bet į rankas ji man pakliuvo tik po penkerių metų. Tai Gary Keller knyga The ONE Thing: The Surprisingly Simple Truth B...