Neseniai prieš vieną iš savo internetinių seminarų, iš vieno savo kliento sulaukiau laiško su labai konkrečiu klausimu (kalba netaisyta):

Kaip neapsunkinant ir nepadidinant "rašliavos" ir "popierinių ataskaitų" turėti įmonėje matavimus atskiroms pareigybėms.

• Klausimas būtų – kokie ir kiek daug turėtų būti matavimų? Koks turėtų būti matavimų gavimo/pateikimo/viešinimo procesas? Noras pasidaryti taip, kad matavimams nereikėtų skirti per daug laiko juos administruojant, jie turėtų būti daromi "automatu".
• Atskiros pareigybės matuojamos skirtingai - KAIP ir KUO išmatuoti PARDAVĖJĄ, Klientų aptarnavimą, ADMINISTRATORĘ, VAIRUOTOJĄ, SANDĖLININKĄ? Gal net nereikia jų matuoti? Bet gi visi nori PRIPAŽINIMO!

Kadangi seminaras buvo šiek tiek kita tema, tai nuo atsakymo pavyko išsisukti. Tačiau po pastarųjų dviejų mano straipsnių Verslo Klasėje apie geresnį gamybinio ir darbuotojų apribojimo išnaudojimą sulaukiau...

Mano nuomone, trys elementai nulemia bet kokios organizacijos (ne)sėkmę – darbuotojai, įrankiai ir vadybos metodai. Ilgą laiką Lietuvos kompanijos smarkiai atsilikinėjo nuo konkurentų tiek savo įrankiai, tiek vadybos metodais, bet daug nebrangių darbuotojų sudarė galimybę konkuruoti su tais, kurie turėjo geresnius įrankius ir vadybos metodus. Tačiau lietuviškos įmonės nestovėjo vietoje ir dauguma jau pasivijo (ar net aplenkė) savo konkurentus tiek įrankiais (naujausia technologinė įranga), tiek ir vadybos metodais (LEAN, TOC, Agile ir pan.). Tačiau dabar tenka susidurti bėda, kuri ištiko daugelį šalių – trūksta darbuotojų. Ir kalba net ne apie „gerus darbuotojus“, bet apie „bet kokius darbuotojus“. Kai kurie verslo apžvalgininkai tai jau vadina „Didžiuoju atsistatydinimu“ (The Great Resignation).

Ta proga pasidalinsiu savo pastabomis apie 2020 rudenį pasirodžiusią ir visai šviežiai mano perskaityta...