Prancūzų rašytojas Henri Estienne’as rašė – jei jaunystė žinotų, o senatvė galėtų. Neretas pensininkas gailisi, kad jaunystėje negalvojo apie tolesnę ateitį, pasitikėjo valstybe (kuri esą užtikrins orią pensiją), per daug išlaidavo ir nesukaupė lėšų senatvei.

Dabartinius senolius galima pateisinti – kai jie buvo jauni, laikai buvo kiti, socialinė ir ekonominė santvarka buvo kitokia. Tačiau tie, kurie pensininkais taps po 10 metų ar vėliau, jau negalės pasiteisinti nesitikėję santvarkos pokyčių.

Kodėl reikia kaupti senatvei?

Kovo „Verslo klasėje“ rašiau, kad socialiniame tinkle surengtoje mini apklausoje, kurioje teiravausi, apie ką turėčiau parašyti į žurnalą, ryškiai išsiskyrė dvi temos. Vieną jų – kaip įmonėse diegti naująsias technologijas – apžvelgiau ankstesniame straipsnyje. Šį kartą analizuosiu klausimą, kuris iš pirmo žvilgsnio nėra priklausomas nuo...

„O tai kur tos babkės?“ – kiek pakeltu tonu paklausė Paulius. Jo klausime buvo girdėti nustebimo, pykčio ir sutrikimo mišinys.

Įmonės buhalterė Giedrė, nešdama „šefui“ preliminarias praėjusių metų finansines ataskaitas, tikėjosi, kad šios jį pradžiugins. Juk apatinėje pelno ir nuostolių ataskaitos eilutėje puikavosi nemažas penkiaženklis skaičius. Tačiau ataskaitos „šefo“ nepradžiugino ir jį net suerzino.

Pelno yra, o pinigų – ne

„Šefui“ Pauliui, nedidelės gamybinės ir prekybinės bendrovės vadovui ir savininkui, žinia apie keliasdešimties tūkstančių eurų pelną buvo visiškai netikėta ir visai nedžiugino. Buhalterinis pelnas reiškė, kad jis turės kur nors rasti kažkiek ten tūkstančių eurų pelno mokesčiui sumokėti. Bet dar labiau jį erzino tai, kad jis niekaip negalėjo suprasti, kodėl jo įmonė nuolat susiduria su pinigų trūkumu, o buhalterė sako, jog jie uždirba...

Jau tuoj bus antri metai, kaip du žmonės, direktorius ir finansininkė, darbo dieną biure pradeda ne nuo laikraščio. Spoksoti į direktoriaus monitorių jiedu pradeda apie pusę devynių. Ir taip spokso lygiai pusvalandį. Tuo metu į direktoriaus kabinetą geriau neiti. Tačiau apie devintą - jau galima. Strategai jau būna baigę savo rytinį ritualą. Patikrinę įmonės sąskaitą jiedu ką tik nusprendė, kam apmokėti susidarusias skolas. O kam dar nemokėti. Dėl pastarųjų bus sprendžiama rytoj. Ryte. Pusė devynių.

Mieli įmonės vadovai ir finansininkai! Jeigu atpažinote save, tai tik atsitiktinumas. Pro langus jūsų nestebėjau, šnipų jūsų firmoje neverbavau, jūsų sekretorės nepažįstu. Tiesiog apyvartinių lėšų trūkumas yra toks masinis reiškinys šiame pokriziniame versle, kad galiu jaustis ekstrasensu nė nepažinodamas jūsų sekretorės.