Ar Petras dirba gerai?

Neseniai prieš vieną iš savo internetinių seminarų, iš vieno savo kliento sulaukiau laiško su labai konkrečiu klausimu (kalba netaisyta):

Kaip neapsunkinant ir nepadidinant "rašliavos" ir "popierinių ataskaitų" turėti įmonėje matavimus atskiroms pareigybėms.

  • Klausimas būtų – kokie ir kiek daug turėtų būti matavimų? Koks turėtų būti matavimų gavimo/pateikimo/viešinimo procesas? Noras pasidaryti taip, kad matavimams nereikėtų skirti per daug laiko juos administruojant, jie turėtų būti daromi "automatu".
  • Atskiros pareigybės matuojamos skirtingai - KAIP ir KUO išmatuoti PARDAVĖJĄ, Klientų aptarnavimą, ADMINISTRATORĘ, VAIRUOTOJĄ, SANDĖLININKĄ? Gal net nereikia jų matuoti? Bet gi visi nori PRIPAŽINIMO!

Kadangi seminaras buvo šiek tiek kita tema, tai nuo atsakymo pavyko išsisukti. Tačiau po pastarųjų dviejų mano straipsnių Verslo Klasėje apie geresnį gamybinio ir darbuotojų apribojimo išnaudojimą sulaukiau...

Skaityti toliau...

(Ne)taupymo psichologija: kodėl smegenys atsisako taupyti

Prancūzų rašytojas Henri Estienne’as rašė – jei jaunystė žinotų, o senatvė galėtų. Neretas pensininkas gailisi, kad jaunystėje negalvojo apie tolesnę ateitį, pasitikėjo valstybe (kuri esą užtikrins orią pensiją), per daug išlaidavo ir nesukaupė lėšų senatvei.

Dabartinius senolius galima pateisinti – kai jie buvo jauni, laikai buvo kiti, socialinė ir ekonominė santvarka buvo kitokia. Tačiau tie, kurie pensininkais taps po 10 metų ar vėliau, jau negalės pasiteisinti nesitikėję santvarkos pokyčių.

 

Kodėl reikia kaupti senatvei?

Kovo „Verslo klasėje“ rašiau, kad socialiniame tinkle surengtoje mini apklausoje, kurioje teiravausi, apie ką turėčiau parašyti į žurnalą, ryškiai išsiskyrė dvi temos. Vieną jų – kaip įmonėse diegti naująsias technologijas – apžvelgiau ankstesniame straipsnyje. Šį kartą analizuosiu klausimą, kuris iš pirmo žvilgsnio nėra priklausomas nuo...

Skaityti toliau...

Kodėl puikūs žmonės priima blogus sprendimus?

Per savo virš dvidešimties metų Apribojimų Teorijos propagavimo bei šios metodikos taikymo organizacijose karjerą, visuomet mano veiklos objektu buvo (ir tebėra) organizacijos procesinė pusė, dar vadinama kietaisiais dalykais. Aš ir mano kolegos visuomet rėmėmės prielaida, kad pakeitus organizacijos taisykles bei rodiklius, suteikus darbuotojams reikiamas žinias, jų elgsena pasikeis. Ši prielaida nėra neteisinga – labai dažnai patobulinus organizacijos procesus, pakeitus kai kurias taisykles bei rodiklius, organizacijos efektyvumas reikšmingai padidėdavo, ir organizacijos pasiekdavo įspūdingų rezultatų. Visgi, tenka pripažinti, kad ne visose organizacijos pavyko įgyvendinti pokyčius. Vertinant tuos projektus ryškėja vienas bendras bruožas – nors organizacijos vadovai ir darbuotojai pritarė siūlomiems pokyčiams, tačiau jų neįgyvendino.

Prieš keturioliką metų aš sau išsikėliau tikslą –...

Skaityti toliau...

Specifinės gamybinės problemos Dantų karalystėje

gamyba toc versloklase Apr 05, 2022
 

– Buna ziua, – pasigirdo ragelyje.
– Buna ziua, – automatiškai atsakiau į rumunišką pasisveikinimą.

Tačiau labai greitai supratau, kad mano rumuniškas pasisveikinimas buvo klaida, nes „ragelyje“ esantis kalbėtojas toliau šnekėjo su manimi rumuniškai. Teko jį stabdyti ir pasakyti, kad mano rumunų kalbos žinios apsiriboja pasisveikinimu ir paprašymu „vieną didelį alaus“.

Pašnekovas aiškiai nustebo, tačiau greitai persijungė į anglų kalbą ir prisistatė. Tai buvo Istvanas, Rumunijoje esančio fabriko, kurį vėliau savo įmonės diskusijose vadindavome Dantų karalyste, savininkas ir vadovas. Istvanui į rankas pakliuvo daktaro Eliyahu Goldratto knyga „Scopul“ („Tikslas“ rumunų kalba), ją perskaitęs iškart nusprendė su mumis susisiekti. Kodėl su mumis?

Galbūt dalį skaitytojų tai nustebins, bet „Tikslą“ rumuniškai išleido mūsų įmonė....

Skaityti toliau...

Netikėkite prognozėmis, tikėkite savimi

Straipsnis buvo publikuotas žurnale "Verslo Klasė" 2016 metų gruodį 

------------------------------------------------------------------

Metams baigiantis tvirtinami ambicingi ateinančių metų pardavimo ir pelningumo planai, plėtros strategijos ir taupymo programos. Aš irgi pamėginsiu apibendrinti, ką rašiau pernai metais „Verslo klasėje“, ir rekomenduoti, ką įmonėms reikia nuveikti šiais metais.

Gruodį savo ateities būrimus pristatė ne tik astrologai, bet ir bankininkai, analitikai, ekonomistai, pasisakantys per įvairiausias konferencijas, televizijos laidas, popierinę ir elektroninę spaudą. Bendrovių vadovai įdėmiai klausėsi ir stengėsi atsižvelgti rengdami savo įmonių strategijas ir veiksmų planus. Nors neteko matyti tokių tyrimų, galėčiau lažintis iš nemažos sumos, kad astrologų prognozės išsipildo dažniau nei kokio banko vyriausiojo ekonomisto (net ir labai dažnai cituojamo). Juk ne veltui sakoma, kad ekonomistai – tai...

Skaityti toliau...

Protingas ir kvailas

Šitas straipsnis buvo publikuotas 2014 m. rugsėjo mėnesio “Verslo klasėje”.

— x — x — x —

Pirmasis šių metų pusmetis man buvo, kaip reta, dosnus gamybiniais klientais. Tokio gamybininkų suaktyvėjimo priežasčių gali būti keletas – atsigavusi paklausa bei optimistinės ateities prognozės, brangstantys darbuotojai, ES parama efektyvumo projektams bei mūsų (t.y. visų gamybos efektyvumo konsultantų) pastangomis suformuota nauja mada, kuri vadinasi – LEAN arba Liekna gamyba. Tačiau mada visuomet turi ir tamsiąją pusę – neretai žmonės aklai seką madą ir vietoje naudos prisidaro sau žalos. Kažkada esu girdėjęs įdomų apibrėžimą, koks skirtumas tarp kvailio ir protingo? Pagrindinis skirtumas – ne turimos žinos, smegenų dydis, mąstymo greitis ar pan., o veiksmai, kuriuos jie daro. Protingas daro veiksmus, kurie jį artina prie tikslo, tuo tarpu kvailys daro veiksmus, kurie neduoda jokios naudos arba netgi yra jam žalingi....

Skaityti toliau...

PROJEKTAI – GREITAI, PIGIAI ar KOKYBIŠKAI?

ccpm projektai toc versloklase Sep 28, 2020

Remonto neįmanoma užbaigti, ji galima tik sustabdyti.
Liaudies išmintis

Projektai – tai ne tik statybos

Kuomet dar besimokydamas Edinburgo universiteto vadybos mokykloje, pirmą kartą išgirdau terminą projektų valdymas, buvau įsitikinęs, kad man tai neįdomu. Juk projektai – tai statybos, o aš, kaip tikras lietuvis apie statybas ir krepšinį žinau viską. Tačiau mano kurso draugai visgi įtikino, kad projektų valdymas - tai daugiau nei statybos. Jau per pirmą paskaitą sužinojau, kad projektai – tai bet kokia unikali (t.y. vienkartinė) veikla turinti apibrėžtą trukmę, biudžetą bei siektiną rezultatą.

Jau daug vėliau per vieną pokalbį su Apribojimų teorijos kūrėju dr. E. Goldratt‘u paklausiau, kaip atskirti gamybinę veiklą nuo projektinės. Jo atsakymas buvo – jeigu rezultatui pasiekti reikia mažiau nei 10 tiesioginio darbo (touch time) valandų, tuomet – tai gamyba. Jei rezultatui pasiekti reikia...

Skaityti toliau...
Close

50% Complete

Two Step

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit, sed do eiusmod tempor incididunt ut labore et dolore magna aliqua.