„O tai kur tos babkės?“ – kiek pakeltu tonu paklausė Paulius. Jo klausime buvo girdėti nustebimo, pykčio ir sutrikimo mišinys.

Įmonės buhalterė Giedrė, nešdama „šefui“ preliminarias praėjusių metų finansines ataskaitas, tikėjosi, kad šios jį pradžiugins. Juk apatinėje pelno ir nuostolių ataskaitos eilutėje puikavosi nemažas penkiaženklis skaičius. Tačiau ataskaitos „šefo“ nepradžiugino ir jį net suerzino.

Pelno yra, o pinigų – ne

„Šefui“ Pauliui, nedidelės gamybinės ir prekybinės bendrovės vadovui ir savininkui, žinia apie keliasdešimties tūkstančių eurų pelną buvo visiškai netikėta ir visai nedžiugino. Buhalterinis pelnas reiškė, kad jis turės kur nors rasti kažkiek ten tūkstančių eurų pelno mokesčiui sumokėti. Bet dar labiau jį erzino tai, kad jis niekaip negalėjo suprasti, kodėl jo įmonė nuolat susiduria su pinigų trūkumu, o buhalterė sako, jog jie uždirba tiek daug, kad turi net mokėti pelno mokestį valstybei.

Gal todėl, kad „buhalterė – tai Mokesčių inspekcijos agentė tavo ben...

Keturių žvaigždučių generolui Collin Powell teko padirbėti įvairiose labai reikšmingose pareigose – tiek JAV karinėse pajėgose (štabų vadų komiteto pirmininkas), tiek ir prezidento G.W.Bush‘o administracijoje Valstybės Sekretoriaus pareigose. Todėl būtų kvaila ignoruoti to žmogaus lyderystės įžvalgąs ir patirtį, kurių apstu knygoje "It Worked for Me: In Life and Leadership". 

Knygoje gausu istorijų iš asmeninės patirties, puikiai iliustruojančių autoriaus lyderystės įžvalgas. Vos ne kiekviename knygos puslapyje galima rasti labai taiklių ir praktiškų lyderystės patarimų. Tačiau labiausiai įsiminė jo nuostata, kad lyderio pagrindinis darbas – spręsti problemas. Kaip jis pats sako, problemų sprendimas yra lyderio pareiginiuose nuostatuose (in the job description). Ir jeigu tau nieks neatneša problemų, tai labai tikėtina, kad praradai žmonių pasitikėjimą tavimi kaip lyderiu.

Todėl reikia tikėtis ir laukti problemų. Kiekvienas planas neatlaiko pirmo kontakto su realybe, nes „sh*t happens...

Tikriausiai sunku būtų rasti žmogų, kuris nėra girdėjęs apie tai, kad visi keliai veda į Romą. Iš tiesų, neretai tikslą galima pasiekti skirtingais keliais. Bet visuomet geriau yra pasirinkti mažiau kvailą kelią. Tai šį kartą ir noriu pasidalinti savo įspūdžiais apie Keith J. Cunningham knygą The Road Less Stupid: Advice from the Chairman of the Board (Mažiau kvailas kelias. Valdybos pirmininko patarimai)

Keith J. Cunningham – ilgametę verslo patirtį turintis autorius, verslininkas, verslo treneris. Jis neretai pristatomas, kaip „turtingas tėtis“ ir R.Kiyosaki „Turtingas tėtis, vargšas tėtis“. Jis mėgsta pajuokauti, kad už brangiausią savo pamoką sumokėjo 100 mln JAV dolerių (t.y. tokios vertės jo verslas subankrutavo). Taigi, jis tikrai turi patirties papasakoti apie tai, kas veikia ir kas neveikia versle.

Knyga The Road Less Stupid: Advice from the Chairman of the Board yra apie tai, kaip verslo kelyje padaryti mažiau klaidų. Nors reikia pripažinti, kad klysta visi. Net patys sėkmi...

Tikriausiai esate girdėję posakį, kad „ten (korporatyvinėje) viršūnėje“ yra labai vieniša. Žinau, kad neretam tuo sunku patikėti. Juk turint „įtakos“ ir pinigų neturėtų trūkti draugų. Bet tik pakliuvus ten supranti, kad posakis tikrai turi nemažai tiesos.  Ieškodamas atsakymų, kaip sumažinti tą vienišumą, atradau labai įdomią knygą, kurią šį kartą pristatau - tai Dr. Henry Cloud „The Power of the Other“.

Amerikiečių autorius, Dr. Henry Cloud, yra nusipelnęs lyderystės ekspertas ir psichologas. 2014-aisiais, Success Magazine išskyrė Dr. Cloud’ą kaip vieną iš top 25-ių įtakingiausių asmeninio ugdymo lyderių. Jis patenka į New York Times geriausiai parduodamų autorių sąrašą, kurio knygų pardavimai (įskaitant ir kitas jo knygas Boundaries ir Changes That Heal) kartu sudėjus viršija 10 milijonų egzempliorių pasaulyje.

„Nepaneigiama realybė yra tokia, jog tavo sėkmė gyvenime ar versle priklauso ne tik nuo to, ką darai ir kaip tas užduotis atlieki, bet taip pat ir nuo to, su kuo ar kam tu t...

Mano nuomone, trys elementai nulemia bet kokios organizacijos (ne)sėkmę – darbuotojai, įrankiai ir vadybos metodai. Ilgą laiką Lietuvos kompanijos smarkiai atsilikinėjo nuo konkurentų tiek savo įrankiai, tiek vadybos metodais, bet daug nebrangių darbuotojų sudarė galimybę konkuruoti su tais, kurie turėjo geresnius įrankius ir vadybos metodus. Tačiau lietuviškos įmonės nestovėjo vietoje ir dauguma jau pasivijo (ar net aplenkė) savo konkurentus tiek įrankiais (naujausia technologinė įranga), tiek ir vadybos metodais (LEAN, TOC, Agile ir pan.). Tačiau dabar tenka susidurti bėda, kuri ištiko daugelį šalių – trūksta darbuotojų. Ir kalba net ne apie „gerus darbuotojus“, bet apie „bet kokius darbuotojus“. Kai kurie verslo apžvalgininkai tai jau vadina „Didžiuoju atsistatydinimu“ (The Great Resignation).

Ta proga pasidalinsiu savo pastabomis apie 2020 rudenį pasirodžiusią ir visai šviežiai mano perskaityta perklausytą knygą apie talentų pritraukimą – Mike Sarraile, George Randle, Josh Cotton,...

Šiandien noriu pristatyti knygą, kurią visuomet rekomenduoju kurso „Procesų valdymas“ klausytojams - tai Matthew Syed‘o "Black Box Thinking: The Surprising Truth About Success". Ji puikiai tinka, jei norite pagerinti bet ką – verslą, komandą, save.

Didžioji dalis knygoje pateikiamų pamokų gali būti taikytinos tiek versle, tiek asmeninėje erdvėje. Knyga lyginamuoju metodu sugretina oro linijų bendrovių papročius (neslėpti ir mokytis iš klaidų, būti atviru ir vengti nuo kaltinimų, pastoviai tobulėti mažų laimėjimų pagalba) su medicinos organizacijų elgsena (pagal Syed‘ą, medicinos sfera yra ganėtinai siaura savo mąstymu, linkusi besti pirštu į „kaltąjį“ ir slėpti klaidas vietoj to, jog klaidomis viešai pasidalintų ir iš jų mokytųsi ir tobulintų procesų ir sistemos atsparumą žmogiškosioms klaidoms).

Aviacijoje į nesėkmes yra žiūrima daug rimčiau, nei tik rimtai. Kiekviename lėktuve yra įmontuota taip vadinama „juodoji dėžė“ (kuri yra ryškiai oranžinė), kurios tvirtumas padaro ją beveik ...

Praėjusią savaitę apžvelgiau Mathew Dixon, Brent Adamson knygą „The Challenger Sale“, kurią rašant buvo remtasi plačiu B2B pardavimų veiklos tyrimu. Šį kartą pristatysiu tų pačių autorių knygą  “The Challenger Customer, Selling to the hidden influencers who can multiply your results”.

Kai kurių komentatorių nuomone, ši knyga netgi vertingesnė nei apie pardavėjus. Ši knyga irgi remiasi ilgamečiu tyrimu, kurio metu buvo analizuojama įmonių pirkimo elgsena – tiksliau, už pirkimus atsakingų darbuotojų elgsena. 

Turiu pripažinti, kad su daugeliu knygoje įvardintų pardavimo kliučių (ar pirkimo elgsenos) teko ir pačiam susidurti tiek pardavinėjant, tiek ir būnant perkančiosios organizacijos pusėje. 

Po 2008-09 metų pasaulinės finansų krizės pastebėti ryškūs pirkimų elgsenos pasikeitimai. Daugelio pirkimų sprendimus priimančių darbuotojų tarpe susistiprėjo požiūris „neišleistas doleris – uždirbtas doleris“. Taip pat pastebėtos „atsakomybės dalinimosi“ tendencijos. Siekdamos sumažinti pirkim...

Neseniai dalinausi knygos „The Machine: A Radical Approach to the Design of the Sales Function“ apžvalga (ją galite rasti čia>>>). Viename šios knygos autoriaus Justin‘o pusdienio seminare buvo paminėta  Mathew Dixon, Brent Adamson knygą The Challenger Sale: How To Take Control of the Customer Conversation. Todėl šiandien apžvelgsiu šią knygą.

Įžangą šiai knygai parašė garsus knygos „Spin Selling“ autorius Neil Rackham. Knyga paremta ganėtinai plačiu pardavimų aplinkos ir veiksmų tyrimu, kurio tikslas buvo išsiaiškinti kas įtakoja didelių ir sudėtingų (verslas-verslui) pardavimų sėkmę ar nesėkmę. Tyrimo metu buvo išsklaidyti kai kurie pardavimų mitai.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad visus pardavėjus pagal jų pardavimo stilių galima suskirstyti į penkis tipus: Darbštieji (The Hard Worker), Vieniši Vilkai (The Lone Wolf), Santykių Mezgėjai (The Relationship Builder), Problemų sprendėjai (The Problem Solver) ir Iššūkių mėgėjai (The Challanger). Šiek tiek plačiau apie kiekvieną:

Darbšt...

Praėjusią savaitę sutikau kokių 9-10 metų berniuką, kuris manęs paklausė... Oi, kiek užsimiršau, kad nesu Prezidentas ir berniuko nesutikau. O sutikau vieną buvusį kolegą, kuris paklausė, kodėl mano knygų apžvalgose tiek mažai Goldratt‘o (o ir šiaip TOCinių) knygų. Nors jau publikavau pačios žinomiausios Goldratt‘o knygos „Tikslas“ apžvalgą, taip pat rašiau pačio Goldratt‘o nuomone reikšmingiausios jo knygos „Pasirinkimas“ apžvalgą, bet dar liko nemažai jo knygų, kurios kol kas nepaminėtos. Tai reikią šią spragą užpildyti.

Šiandien pristatau dr. E.Goldratt knygą, verslo romaną „Isn‘t It Obvious?“ (Argi tai ne akivaizdu?). Autoriaus nuomone, ši knyga turėjo tapti mažmenai ir distribucijai tuo, kuo „Tikslas“ tapo gamybai – paskata keistis ir įsidiegti TOC principus.

Ši knyga skiriasi nuo “Tikslo” ne tik savo tema ("Tikslas" – apie gamybą, o ši knyga apie mažmeną ir distribuciją), bet ir parašymo stiliumi. Jeigu Tikslas buvo rašomas kaip romanas, tai „Ar tai ne akivaizdu?“ – kaip filmo ...