Te tampa NE naujuoju TAIP

Straipsnis buvo publikuotas žurnale "Verslo Klasė" 2017 metų gruodį 

-----------------------------------------------

Net jei visi keliai vestų į Romą, kuomet mūsų protas neapsisprendęs, pastoviai besiblaškantis ir nesusikaupęs, niekuomet nepasieksite savo tikslo. Tokį aforizmą perskaičiau viešbučio kambaryje padėtoje aforizmų knygelėje, kuomet kolegų efektyvumo konsultantų kvietimu skaityti pranešimą Apribojimų Teorijos konferencijoje Kinijoje. Štai pernai gruodžio mėnesio straipsnyje linkėjau 2017 metais verslininkams mažiau pasitikėti įvairiais ekonomistais-astrologais, o labiau pasitikėti savimi. Šį kartą noriu palinkėti verslininkams nesiblaškyti 2018 metais.

Fokusavimosi tema tikrai nėra nauja. Štai Brian Tracy yra sakęs kad „Vidutinio intelekto žmogus, turintis aiškų tikslą ir konkrečią jo viziją bei tinkamą planą jiems pasiekti, visada aplenks genijų jų (tikslo ir plano) neturintį“. Šis Verslo Klasės numeris irgi gali būti tokio fokusuotų pastangų pavyzdys – tai paskutinis Verslo klasės numeris, kuriame dar bus alkoholinių gėrimų reklama. Tai, kas dar neseniai atrodė kaip klejonė, nedidelės žmonių grupės fokusuotų pastangų dėka tapo realybe. Visgi, nepaisant gyvenimiškų pavyzdžių bei įvairiausių „auksinių minčių“ apie savo kelio laikymąsi, tikslo žinojimą, dviejų kiškių gaudymą ir pan., susifokusavimas ir nesiblaškymas tiek kasdieninėje veikloje tiek ir strateginėje įmonės kryptyje vis dar išlieka vienas sunkiausių iššūkių vadovams. Kodėl daugelis vadovų ignoruoja tokius akivaizdžius faktus, o jų veikla ir priimami sprendimai primena mėginimą vaikytis ne du, o dvidešimt du kiškius. Iškart galime atmesti prielaidą, kad vadovai kvaili, nes negali būti tiek daug kvailių. Šio reiškinio masiškumas skatina įtarti, kad priežastys slypi kažkur giliau žmogiškoje prigimtyje bei mus supančios realybės elementuose. Jei lapkričio mėnesio Verslo klasėje rašiau apie tai, kaip vadovams svarbu suprasti kitus žmones, tai dabar pamėginsiu suprasti pačius vadovus.

Sprendimai išprotėjusiame pasaulyje

Ką mes žinome apie mus supančią verslo aplinką? Viena iš aksiomų – bet kurios įmonės tikslas „Uždirbti pinigų dabar ir ateityje“. Visi kiti dalykai yra tik būtinos sąlygos tam tikslui pasiekti: ir klientų poreikių patenkinimas, ir gerų darbo sąlygų užtikrinimas, ir t.t. Pinigų uždirbimui reikia užtikrinti pardavimų ir pridėtinės vertės augimą bei sąnaudų kontrolę.

Kitas labai svarbus realybės faktas – tai aplinkos neapibrėžtumas. Lapkričio mėnesio Verslo klasėje rašiau apie vadybos srityje išpopuliarėjusį „išprotėjusio pasaulio“ pavadinimą VUCA, sudarytą iš angliškų žodžių vulnerability (pažeidžiamumas), uncertainty (neapibrėžtumas), complexity (sudėtingumas) bei ambiguity (dvylipumas) pirmųjų raidžių.

Taigi, vadovai yra atsakingi už įmonės rezultatus, už darbuotojus, kurie dirba, už klientus, už įmonės partnerius. O verslo aplinka kiekvieną dieną pateikia įvarius „siurprizus“ ir reikalauja įvairių sprendimų. Vienas pažįstamas verslo efektyvumo konsultantas pasidalino įdomia patirtimi. Prieš keletą metų jie su vienu magistrantu atliko tyrimą – stebėjo kiek darbinių sprendimų kasdien priima vadovai. Magistrantas visą darbo dieną sekiojo vadovus ir registravo priimamus sprendimus. Surinkti duomenys parodė, kad retas vadovas turėjo priimti mažiau nei 50 (taip, penkiasdešimt) darbinių sprendimų per dieną. Apie kokį susikaupimą kalbame?

Tačiau sprendimų priėmimo procesas nėra toks vienareikšmiškas. Net keliuose savo straipsniuose minėjau Nobelio premijos laureato, knygos „Mąstymas, greitas ir lėtas“ (angl. Thinking Fast and Slow) autoriaus Danielio Kahnemano pristatytas dvi žmonių sprendimų priėmimo sistemas. Pirmoji sistema – tai senoji emocinė smegenų dalis, kuri yra labai savanaudiška, ieško greito pasitenkinimo galimybių ir greitai reaguoja į emocinius dirgiklius. Antroji sistema, atsiradus evoliucijos eigoje, skatina valią ir ilgalaikį planavimą, kontroliuojanti pirmykščius mūsų impulsus. Ši sistema reikalauja susikaupimo, pastangų bei yra tingi. Prie šitų sprendimo priėmimo sistemų pridėkime dar dr. Kahnemano pastebėtą žmonių siekį minimizuoti žalą.

Besisaugantį Dievas saugo

Taigi, vadovai turi užtikrinti organizacijos sėkmę ir efektyvumą esant dideliam aplinkos neaiškumui bei neapibrėžtumui. Siekdami efektyvumo vadovai stengiasi atrasti „užslėptus rezervus“ – neišnaudotus pajėgumus, per dideles atsargas ir t.t. Tuo sumažindami organizacijos atsparumą aplinkos neapibrėžtumui bei padidindami „gaisrų“ skaičių. Augantis „gaisrų“ skaičius – augantis sprendimų skaičius. Tikriausiai pastebite užburtą ratą? Todėl neturi būti keista, kad nepaisant vadovų gerų norų ir pastangų, nemažai kompanijų neatlaiko konkurencinio spaudimo. Dar neseniai gigantais laikytos kompanijos turi mažintis ir pardavinėti verslus (pvz. General Electric) ar išvis bankrutuoja (Toys-R-Us, Kodak). Todėl vadovai pasirenka „saugią strategiją“. Vis dažniau neformaliose diskusijose tenka iš vadovų išgirsti pamąstymus, kad svarbiau yra ne kompanijos augimas, o jos nesužlugdymas. „Ne per mano budėjimą“ (Not on my shift) – tapo populiariu vadovų elgsenos modeliu. Tai labai ryškiai pastebima tose įmonėse, kur įmonėms vadovauja samdomi vadovai. Tačiau net ir vadovų-savininkų tarpe įžvelgiamos tokios tendencijos. Knygos „The Challenger Customer“ autoriai pateikia tyrimų duomenis, kad po 2008-2009 metų finansinės krizės įmonėse pirkimų sprendimų priėmimo procesas smarkiai kito, siekiant sustiprinti „klaidų minimizavimą“.

Taigi, nemažai vadovų nustojo kelti ir siekti ambicingų tikslų, bet siekia išlaikyti kompanijos (ir savo) status quo. O siekiant išlaikyti esamą situaciją, bet koks svyravimas atrodo reikšmingas ir reikalauja vadovo dalyvavimo ar sprendimo. Ir vadovai neturi laiko užsiimti kažkuo, kad užtikrins ilgalaikį kompanijos augimą ir klestėjimą. Toks aktyvus visko darymas sukuria apgaulingą situacijos kontroliavimo ir saugumo jausmą, tai pat suteikia gerą alibi vadovams. Gerbiami akcininkai, mes (aš) tikrai padarėme viską ką galėjome tokioje nepalankioje (ekonominėje, geopolitinėje, technologinėje ir t.t.) situacijoje. Todėl ir pasirinkdami įmonės tobulinimo projektus vadovai pirmenybę teikia „saugiems pasirinkimams“, kuomet vertinama ne tobulinimo projekto nauda, bet siekiama minimizuoti galimą žalą vadovo reputacijai.
 

Bijai vilko, neik į mišką

Kažkodėl taip jau susiklostė, kad nuo vaikystės pasakų mus kalė į galvą, kad žodis „didelis“ turi blogą atspalvį. Juk pasakose visi blogiečiai – dideli (ir didelis piktas vilkas, ir didelis drakonas, ir milžinas). O geriečiai – maži (nykštukai, fėjos, coliukės, paukščiukai ir t.t.). Todėl, vengdami blogų dalykų ir siekdami saugumo, esame linkę rinktis mažus tikslus, „subalansuoti“ interesus bei pasitenkinti mažais rezultatais. Juk taip ramiau ir saugiau. Tačiau ar tikrai taip saugiau ? Niekas negarantuoja, kad ateitis kartos praeities įvykius. Pamenate istoriją apie kalakutą, kuriam netikėtai ateina Kalėdos? Pasaulis keičiasi, keičiasi verslo darymo taisyklės, atsiranda nauji produktai, naujos technologijos, nauji žaidėjai. Todėl „saugus“ stoviniavimas vietoje visiškai neužtikrina saugumu. Nes bet kurią akimirką jus gali aplenkti kažkoks „išprotėjęs“ konkurentas.

Vienintelis dalykas, kuris gali užtikrinti ilgalaikį įmonės klestėjimą tai ilgalaikio konkurencinio pranašumo sukūrimas, jo išnaudojimas ir palaikymas. Taigi, ateinančiais 2018 metais sutelkite visą savo įmonės komandos dėmesį į esminio konkurencinio pranašumo sukūrimą ir išnaudojimą. Tiesiog paranojiškai neleiskite nuo jo nuklysti tol, kol jis nebus sukurtas. Kalbu ne apie prioritetų sąrašą, o griežtą visos komandos susitarimą ne tik dėl to, ką būtina daryti, bet taip pat ir dėl to, ko daryti nereikia. Nassimas Talebas knygoje „Antitrapumas“ („Antifragile. Things that gain from disorder“) kalba apie vieną svarbių elgsenų – taip vadinamą via negativa, nes neretai neteisingų veiksmų atsisakymas duoda daugiau naudos, nei teisingų veiksmų darymas. Dr. E.Goldratt sakydavo - “Fokusavimasis reiškia teisingų dalykų darymą ir, kas dar svarbiau, nedarymą bereikalingų dalykų”. Daugiau veiksmo nereiškia geresnio rezultato.

Nebijokite didelių tikslų ir fokusavimosi siekiat jų. Jeigu svarstote, kurį kelią pasirinkti, vadinasi, jūsų tikslas ne pakankamai ambicingas. Iškėlę tikslą ir numatę būtinus žingsnius tikslui pasiekti, vadovaukitės paprasta taisykle: „Kol nepadariau užduoties, reikalingos tikslo pasiekimui, visa kita yra tik TRUKDŽIAI“. Taip, aš puikiai suprantu, kad trukdžių bus daug, bet jie tiesiog trukdžiai. O trukdžiai negali būti svarbiau už tikslo siekimo veiksmus.

Iš Lietuvoje veikiančių kompanijų pirmas į galvą ateinantis fokusavimosi pavyzdys – TELE2. Nuo pat atsiradimo Lietuvos rinkoje, šios įmonės vadovai visą dėmesį sutelkę į efektyviausiai veikiančios telekomunikacijų įmonės sukūrimą. Labai efektyvūs procesai užtikrina mažiausią kainą. Į tai jie fokusavosi ir savo veiklos pradžioje, kai klientams tekdavo važiuoti į ryšio zoną, į tai jie fokusuojasi ir dabar, būdami didžiausiais ir turėdami didžiausią EBITDA maržą iš visų operatorių Lietuvoje.
 

NE yra naujasis TAIP

Ne veltui sakoma, parodyk savo kalendorių, ir aš pasakysiu, kas tau svarbu. Juk mūsų laikas ir dėmesys yra svarbiausias žmogaus išteklius, kurio nei pasiskolinsi nei nusipirksi. Ar tikrai tą laiką skiriame tiems dalykams, kurie yra svarbūs? Aš žinau, kad daug motyvacinių kalbėtojų ir autorių kalba apie būtinybę būti pozityviu ir vengti žodžio NE. Tačiau žodį TAIP reikia vartoti atsargiai. Juk kiekvieną kartą, kai jūs garsiai ar tyliai pasakote taip darbams ar užduotims, kurios neartina jūsų prie tikslo, jūs sakote NE savo tikslams ir svajonėms. Ir visiškai nesvarbu, ar tai verslo vystymo darbai lieka nustumti, ar asmeninių tikslų siekimas.

Pernai linkėjau nustoti optimizuotis, labiau pasitikėti savimi ir stiprinti organizacijų anti-trapumą. Ateinantiems 2018 metams palinkėsiu skaitytojams (ir sau) išmokti dažniau sakyti NE tiems žmonėms, kurie nori pasinaudoti jūsų laiku savo tikslų siekimų. Išmokti pasakyti NE tiems darbams, kurie nėra būtini jūsų tikslui pasiekti. Ir kiekvieną dieną pradėti su mintimi: Kol nepadariau užduoties, reikalingos tikslo pasiekimui, visa kita yra tik TRUKDŽIAI. Nes kiekvieną kartą sakydami NE trukdžiams, jūs sakysite TAIP savo tikslams.

-----------------------------------------------

Straipsnis buvo publikuotas žurnale "Verslo Klasė" 2017 metų gruodį