Keturių žvaigždučių generolui Collin Powell teko padirbėti įvairiose labai reikšmingose pareigose – tiek JAV karinėse pajėgose (štabų vadų komiteto pirmininkas), tiek ir prezidento G.W.Bush‘o administracijoje Valstybės Sekretoriaus pareigose. Todėl būtų kvaila ignoruoti to žmogaus lyderystės įžvalgąs ir patirtį, kurių apstu knygoje "It Worked for Me: In Life and Leadership". 

Knygoje gausu istorijų iš asmeninės patirties, puikiai iliustruojančių autoriaus lyderystės įžvalgas. Vos ne kiekviename knygos puslapyje galima rasti labai taiklių ir praktiškų lyderystės patarimų. Tačiau labiausiai įsiminė jo nuostata, kad lyderio pagrindinis darbas – spręsti problemas. Kaip jis pats sako, problemų sprendimas yra lyderio pareiginiuose nuostatuose (in the job description). Ir jeigu tau nieks neatneša problemų, tai labai tikėtina, kad praradai žmonių pasitikėjimą tavimi kaip lyderiu.

Todėl reikia tikėtis ir laukti problemų. Kiekvienas...

Tikriausiai sunku būtų rasti žmogų, kuris nėra girdėjęs apie tai, kad visi keliai veda į Romą. Iš tiesų, neretai tikslą galima pasiekti skirtingais keliais. Bet visuomet geriau yra pasirinkti mažiau kvailą kelią. Tai šį kartą ir noriu pasidalinti savo įspūdžiais apie Keith J. Cunningham knygą The Road Less Stupid: Advice from the Chairman of the Board (Mažiau kvailas kelias. Valdybos pirmininko patarimai)

Keith J. Cunningham – ilgametę verslo patirtį turintis autorius, verslininkas, verslo treneris. Jis neretai pristatomas, kaip „turtingas tėtis“ ir R.Kiyosaki „Turtingas tėtis, vargšas tėtis“. Jis mėgsta pajuokauti, kad už brangiausią savo pamoką sumokėjo 100 mln JAV dolerių (t.y. tokios vertės jo verslas subankrutavo). Taigi, jis tikrai turi patirties papasakoti apie tai, kas veikia ir kas neveikia versle.

Knyga The Road Less Stupid: Advice from the Chairman of the Board yra apie tai, kaip verslo kelyje padaryti mažiau klaidų. Nors...

Tikriausiai esate girdėję posakį, kad „ten (korporatyvinėje) viršūnėje“ yra labai vieniša. Žinau, kad neretam tuo sunku patikėti. Juk turint „įtakos“ ir pinigų neturėtų trūkti draugų. Bet tik pakliuvus ten supranti, kad posakis tikrai turi nemažai tiesos.  Ieškodamas atsakymų, kaip sumažinti tą vienišumą, atradau labai įdomią knygą, kurią šį kartą pristatau - tai Dr. Henry Cloud „The Power of the Other“.

Amerikiečių autorius, Dr. Henry Cloud, yra nusipelnęs lyderystės ekspertas ir psichologas. 2014-aisiais, Success Magazine išskyrė Dr. Cloud’ą kaip vieną iš top 25-ių įtakingiausių asmeninio ugdymo lyderių. Jis patenka į New York Times geriausiai parduodamų autorių sąrašą, kurio knygų pardavimai (įskaitant ir kitas jo knygas Boundaries ir Changes That Heal) kartu sudėjus viršija 10 milijonų egzempliorių pasaulyje.

„Nepaneigiama realybė yra tokia, jog tavo sėkmė gyvenime...

Mano nuomone, trys elementai nulemia bet kokios organizacijos (ne)sėkmę – darbuotojai, įrankiai ir vadybos metodai. Ilgą laiką Lietuvos kompanijos smarkiai atsilikinėjo nuo konkurentų tiek savo įrankiai, tiek vadybos metodais, bet daug nebrangių darbuotojų sudarė galimybę konkuruoti su tais, kurie turėjo geresnius įrankius ir vadybos metodus. Tačiau lietuviškos įmonės nestovėjo vietoje ir dauguma jau pasivijo (ar net aplenkė) savo konkurentus tiek įrankiais (naujausia technologinė įranga), tiek ir vadybos metodais (LEAN, TOC, Agile ir pan.). Tačiau dabar tenka susidurti bėda, kuri ištiko daugelį šalių – trūksta darbuotojų. Ir kalba net ne apie „gerus darbuotojus“, bet apie „bet kokius darbuotojus“. Kai kurie verslo apžvalgininkai tai jau vadina „Didžiuoju atsistatydinimu“ (The Great Resignation).

Ta proga pasidalinsiu savo pastabomis apie 2020 rudenį pasirodžiusią ir visai šviežiai mano perskaityta...

Dauguma knygų apie verslo kūrimą ir vystymą pasižymi ryškiu optimizmu. Net ir  mano pristatyta knyga „The CEO Next Door“, nors ir paremta ilgamečiais tyrimais, neišvengė duoklės optimizmui. Tačiau tie, kurie patys turi verslus ar dirbą samdytais vadovais, puikiai žino, kad ten – viršuje – tikrai ne viskas rožėmis klota. Kažkada teko išgirsti komentarą:

Visiems žinomas faktas “ilgametis vadovavimas kenkia sveikatai ir formuoja blogą charakterį”. Vadovai žymiai trumpiau gyvena išėję į pensiją.

Tokie argumentai, kaip „visiems žinomas faktas“, nėra labai įtikinantys, bet turime sutikti, kad komentare tikrai yra dalis tiesos. Verslo valdymas - ne tik laimėjimai ir kalbos per motyvacines konferencijas, bet ir bemiegės naktys, ir klaidos, ir sunkūs sprendimai, ir netgi vienatvės jausmas, kai negali su niekuo įmonėje pasikalbėti ar pasitarti.

Apie šituos ir kitus sunkius verslo...

Kai pirmą kartą savo informaciniame sraute pamačiau į rezervą išėjusio JAV Armijos generolo Stanley‘is McChrystal‘as, kartu su savo komandos nariais parašytą knygą Team of Teams: New Rules of Engagement for a Complex World, pagalvojau kad tai dar viena „Super-duper jūrų pėstininkų vadovavimo paslapčių rinkinio“ versija. Tačiau vienoje internetinėje efektyvumo entuziastų grupėje perskaičiau dalyvio rekomendaciją ir surizikavau nusipirkti. Pasirodo, kad knyga visai ne apie tai. Nors jungiančioji knygos pasakojimo gija yra Jungtinių Specialiųjų Operacijų Paskirties Komandos (Special Operations Task Force) formavimas ir evoliucija. Tai istorija apie šio specialiojo būrio narių užduotį ieškant ir, galiausiai, nukenksminant Abu Musab al-Zarqawi, buvusį Afganistano teroristinės grupės lyderį. Bet tai nėra istorija apie disciplinuotus superžmones. Tai knyga apie labai didelę, labai sudėtingą bei komplikuotą organizaciją, jos istoriją bei...

Daugelis vadovų, tėvų, mokytojų ar konsultantų užduoda sau ir kitiems klausimą – kokios žmogaus savybės sąlygoja tai, kad vieni pasiekia neeilinių rezultatų, tuo tarpu kiti ir lieka pilkomis vidutinybėmis. Knygos "Grit: The Power of Passion and Perseverance" autorės psichologės Angela Duckworth atlikti tyrimai rodo, kad puikius pasiekimus lemia ne talentas, bet specialus mišinys aistros ir užsispyrimo, ką ji pavadino „grit“ (aš lietuviškai tą pavadinčiau nuoseklumu). Angela gavo užduotį iš elitinės West Point karininkų akademijos vadovybės sukurti metodiką (sistemą), kuri padėtų įvertinti atrankos metu ir pačioje studijų pradžioje tuos kandidatus ir kadetus, kurie nepalūš sudėtingo mokymų kurso metu. Knygoje nagrinėjamos ir kitokios aplinkos – mokytojai, dirbantys pačios problematiškiausiose JAV mokyklose, sudėtingų žodžių rašymo konkursantai (National Spelling Bee) ir pan.

Man labai įsiminė knygoje...

Puikūs lyderiai – tie, kurie pasiekia rezultatų sukūrę sistemą ir įkvėpdami komandą. Tačiau dažniau sutinkami tokie vadovai, kurie vadovaudami sugeba pasiekti puikių rezultatų, bet jiems pasitraukus organizacijų rezultatai suprastėja. Neretai toks rezultatų suprastėjimas netgi pateikiamas kaip vadovo gerumo įrodymas – va, kai vadovavo Vardenis Pavardenis, įmonė augo ir klestėjo, o jam išėjus padėtis ėmė blogėti. Tačiau toks vertinimas neretai tampa elgsenos „not on my shift“ (angl. ne per mano budėjimą) priežastimi, kai organizacijos ilgalaikiai tikslai aukojami siekiant nesugadinti vadovo reputacijos ir nepakenkti jo asmeniniams karjeros tikslams.

Prieš keletą mėnesių dalinausi savo įspūdžiais apie JAV specialiųjų operacijų pajėgų („Navy SEAL“) būrio vado („platoon commander“) Jocko Willinko ir jo tarnybos kolegos Leifo Babino bestselerį „Extreme Ownership: How U.S. Navy SEALs Lead and Win“. Šį kartą...

Prieš porą savaičių dalinausi savo įspūdžiais apie Grantt'o Cordone knygą  “Sell or Be Sold” , kurioje sudėta daug pardavimų energetikos. Toje apžvalgoje žadėjau parašyti apie šio autoriaus kitą knygą „Be Obsessed or Be Average“. Tai šiandien (kaip esu žadėjęs) pristatau šios knygos apžvalgą.

Trumpai - tai knyga apie aistrą tam, ką darai. Ir tokią stiprią aistrą, kad ją galima būtų pavadinti apsėdimu, o žmones, kurie apimti aistros savo užsiėmimui, galima pavadinti apsėstais (obsessed).

Tai tikrai įdomi knyga. Šioje knygoje Grantt‘as pasakoja apie savo vaikystę ir jaunystę. Apie šeimos finansinės situacijos pokytį staiga mirus tėvui, apie jo jaunystės paklydimus ir priklausomybę nuo narkotikų. Taip pat jis pasakoja apie tai, kaip savo priklausomybę nuo narkotikų pakeitė priklausomybę nuo sėkmės siekimo. Taip pat dalinasi savo patirtimi, kaip toks...

Daugelis vyresnės kartos žmonių pamena anekdotą apie čiukčį, kuris buvo rašytojas, o ne skaitytojas. Tačiau aš ne čiukčius, todėl ne tik rašau knygas (ir audio, ir spausdintines), bet ir skaitau. Įvairios miesto legendos (urban myths) byloja, kad sėkmingi įmonių vadovai, verslininkai per metus perskaito tarp 30 ir 50 knygų. Tačiau tokios legendos atrodo įtartinai, nes pažįstu nemažai sėkmingų vadovų, ir tikrai jie ne iš tų, kurie „viską žino“, tačiau tikrai nekramto po knygą per savaitę. Man pavyksta įveikti po dvi knygas per mėnesį, bet ir tai tik todėl, kad bent vieną per mėnesį suklausau (o ne skaitau) kelionių pas klientus metu. Neseniai pasižiūrėjau, kad susidarė tikrai nemažas sąrašas. Todėl dalinuosi savo įspūdžiais apie perskaitytas knygas.

Pradėsiu knygų apžvalgas nuo knygos, kurią galėčiau pavadinti 2017 metų atradimu (man). Nors knyga parašyta 2012 metais, bet į rankas ji man pakliuvo...