Kažkada seniai, kai dar buvau jaunas, tai naiviai tikėjau, kad valstybinio valdymo aparato efektyvumo didinimas yra svarbus politikams bei visuomenei. To naivumo ir optimizmo vedini kartu su kolegomis organizavome Viešojo Sektoriaus Efektyvumo konferenciją (be jokių Europinių ar valdiškų pinigų). Toje konferencijoje pranešimą skaitė neeilinė pranešėja - Kristen Cox, Jutos valstijos gubernatoriaus ofiso valdymo ir biudžeto vykdančioji direktorė (sako, kad tai kaip valstijos finansų ministrė). Jos pranešimo įrašą galite peržiūrėti čia:

Nuo tos konferencijos praėjo daug laiko, mano ir kolegų naivumas išsisklaidė, mes supratome kad viešajame sektoriuje ne tiek svarbu rezultatas ir efektyvumas, kiek „kokios tavo politinės pažiūros“ ir „kas tavo stogas“. Todėl mes nebedirbame su viešuoju sektoriumi (su labai retomis išimtimis). Tačiau Kristen Cox su komanda ir toliau tobulino...

Tikriausiai esate girdėję apie "vieno skrydžio" knygas. Tokiomis knygomis dažnai prekiaujama oro uostų spaudos / knygų parduotuvėse. Tai tokios knygos, kurias galima perskaityti per vieną (ir ne trans-atlantinį) skrydį, jose dažniausiai trumpai pristatomos kokios nors vadybinės įdėjos. Vieno skrydžio knyga, kurią noriu pristatytį šį kartą - tai vieno iš TOC praktikuotojų Clark Ching kūrinys „The Bottleneck Rules: How to Get More Done (When Working Harder isn't Working)“. Tai linksma ir labai informatyvi vieno skrydžio (galima perskaityti per vieną skrydį) knyga. Man ją perskaityti užtruko nepilnas dvi valandas.

Clark’as daugelį metų dirbo IT Projektų aplinkoje, turi didelę Agile patirtį bei yra parašęs porą knygų apie Agile (kuriose Agile neminimas) taikymą:

Rocks Into Gold: The Agile Parable

Rolling Rocks Downhill: The Agile Business Novel that NEVER mentions Agile

Naujausia jo knyga gali būti puiki priemonė tiems, kurie nemėgsta...

Prieš porą savaičių dalinausi savo įspūdžiais apie Grantt'o Cordone knygą  “Sell or Be Sold” , kurioje sudėta daug pardavimų energetikos. Toje apžvalgoje žadėjau parašyti apie šio autoriaus kitą knygą „Be Obsessed or Be Average“. Tai šiandien (kaip esu žadėjęs) pristatau šios knygos apžvalgą.

Trumpai - tai knyga apie aistrą tam, ką darai. Ir tokią stiprią aistrą, kad ją galima būtų pavadinti apsėdimu, o žmones, kurie apimti aistros savo užsiėmimui, galima pavadinti apsėstais (obsessed).

Tai tikrai įdomi knyga. Šioje knygoje Grantt‘as pasakoja apie savo vaikystę ir jaunystę. Apie šeimos finansinės situacijos pokytį staiga mirus tėvui, apie jo jaunystės paklydimus ir priklausomybę nuo narkotikų. Taip pat jis pasakoja apie tai, kaip savo priklausomybę nuo narkotikų pakeitė priklausomybę nuo sėkmės siekimo. Taip pat dalinasi savo patirtimi, kaip toks...

2018 m. kovo pradžioje pasirodė Elenos L. Botelho ir Kim Powell bendraautoriumi Tahl Raz parašyta knyga „The CEO Next Door: The 4 Behaviors that Transform Ordinary People into World-Class Leaders“ („Vadovas kaimynystėje. Keturi elgsenos tipai, paverčiantys eilinius žmones pasaulinio lygio lyderiais“).

E.Botelho ir K.Powell dirba vadovų vertinimo (angl. management assessment) bendrovėje „ghSMART“. Jos išanalizavo virš 13 tūkst. valandų interviu su 2.700 įvairių vadovų (CEO) ir susisteminusios savo pastebėjimus bei atradimus pateikia knygoje. Tačiau knyga nėra „mokslinio tyrimo ataskaita“. Verslo istorijų pasakotojo T.Raz dalyvavimas rašant knygą užtikrino, kad faktai ir išvados pateikiami vaizdžiai, pasakojamos tikrų vadovų istorijos, todėl knygą skaityti lengva.

Joje daug įdomių faktų apie didžiųjų įmonių aukščiausio lygio vadovus. Štai konsultacijų bendrovės„PwC“ duomenimis,...

Šią vasarą teko nemažai bendrauti su smulkiojo verslo savininkais-vadovais. Iš keleto jų išgirdau priekaištų, kad „Verslo klasės“ straipsniuose juos užmiršau, – nors ir įdomu skaityti apie milijoninius inovacinius projektus, norėtųsi prisiminti ir Jono iš Jonbaldos („Verslo klasė“, 2013 m. vasaris) problemas.

Norisi išsiaiškinti, kaip ištrūkti iš to užburto rato, kai esi savo verslo įkaitas. Taigi atėjo laikas prisiminti smulkiuosius verslus. Tačiau šį kartą pažvelgsiu į juos vertindamas ne procesus, bet personalijas.

Dauguma smulkiųjų verslininkų pradėjo verslą tikėdami, kad verslas suteikia laisvę. Bet realybė neretai būna kitokia – vietoj lauktos laimės tenka dirbti po 10–12 valandų per dieną ir be atostogų. Vienas mano draugas, smulkusis verslininkas, pajuokavo – verslas pagerino mano finansinę padėtį ne padidindamas pajamas, o sutrumpindamas laiką, per...