LEAN ištakos. Knygos Toyotos Gamybos Sistema apžvalga

Lietuvoje nedaug liko verslininkų bei įvairiausio lygio vadovų, kurie nebūtų girdėję apie LEAN. Daugelis ne tik girdėjo, bet ir išsibandė pas save organizacijose, jų leksikone išgirsi tokius žodžius, kaip muda, kaizen, asaichi, gemba, PDCA, 5S, jidoka ar pokayoke. Dalis tų vadovų netgi gali papasakoti, kodėl jie yra „unikalūs ir kitokie“, ir kodėl tas LEAN‘as jiems netinka. Beje, daugeliui LEANo naudotojų ir priešininkų ši metodika yra tapati Toyotos Gamybos Sistemai (Toyota Production System). Nes gi iš kur tie japoniški žodžiai ?

Bet LEAN ir TPS nėra tapatu. Tą aš supratau vienos Apribojimų Teorijos konferencijos metu, kai per pertrauką buvo proga pasikalbėti su Toyota įmonės darbuotoju. Kai aš jam pasakiau, kad mes Lietuvoje irgi gerai žinome jų (Toyotos) LEANą, jis labai piktai atsikirto, kad Toyota Production System NĖRA tapatu LEAN. Kadangi jo anglų kalba nebuvo labai aiški, todėl jo paaiškinimų apie tai, kad ne kaštai svarbiausia, kad ne tą vakariečiai gerina,nelabai supratau, bet jo emocija padarė įspūdį. Tie, kuriems yra tekę bendrauti su japonais, žino, kad jie labai retai kada parodo savo nepasitenkinimą ar emocijas.

Todėl grįžęs nusprendžiau pasinagrinėti, o kur gi tas skirtumas. Ir pradėjau nuo „originalių šaltinių“ – dar kartą perskaičiau TGS pagrindinio ideologo Taiichi Ohno knygą „Toyotos Gamybos Sistema“. Ir jau pirmame puslapyje pamačiau esminį skirtumą tarp LEANo (kaip jį pateikia dauguma konsultantų) ir Toyotos Gamybos Sistemos. Leidėjo pratarmėje yra toks dialogas su autoriumi:

- Kuo Toyota užsiima dabar? – paklausiau jo
Jis atsakė labai paprastai:
- Mes dabar analizuojame laiko intervalą nuo to momento, kai iš kliento gauname užsakymą, iki momento, kai jis atsiskaito su mumis už gautą produkciją. Šį laiko intervalą trumpiname, šalindami vertės nekuriančius nuostolius.“

Visi patobulinimai ir kaštų taupymai nėra „tikslas“, o tik priemonė spartinti srautą. Ir spartus srautas užtikrina efektyvumą, mažus kaštus, gerą kokybę ir t.t.

Reikia paminėti, kad knyga nėra „diegimo vadovėlis“, tai labiau Toyotos Gamybos Sistemos filosofijos pristatymas. Joje aptariama ir Toyotos vystymosi istorija, ir TGS įrankių atsiradimas, su paaiškinimais kodėl būtent tokie patobulinimai buvo daromi. Beje, reikia pastebėti, kad Toyota nekūrė „universalios tobulinimo metodikos“, o jie tiesiog tobulino savo gamybą.

Knygoje daug dėmesio skiriama darbuotojų įtraukimui į tobulinimo procesą, ir akcentuojamas įmonės įsipareigojimas darbuotojas – „niekas nebus atleistas dėl išaugusio gamybinio efektyvumo“. Neįmanoma užtikrinti darbuotojų įsitraukimo neužtikrinus „darbo vietos saugumo“. Darbuotojai į Toyotą ateina ne „dirbti“, o „galvoti“

Knygoje atrasite visą skyrių, dedikuotą skirtumams tarp Ford‘o (masinės gamybos) principų ir Toyotos Gamybos Sistemos.

Todėl rekomenduoju šią knygą visiems vadovams, o ypač gamybininkams, kurie nori suprasti visą Toyotos efektyvumo įrankių filosofiją.

Knygą anglų kalba galite įsigyti čia: Toyota Production System 

Knygą lietuvių kalba galite įsigyti čia: Tojotos gamybos sistema. Tolyn nuo masinės gamybos 

Daugiau knygų apžvalgų: https://www.amverklubas.lt/blog?tag=knygos.